Site menu:

Šiluva

2019 m. lapkričio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Spa    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930  

Paieška

Velykų tridienis

                    Tai velykinis Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo Tridienis. Prasideda Didžiojo Penktadienio išvakarėse Paskutinės Vakarienės Mišiomis ir tęsiasi iki Velykų sekmadienio imtinai. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas yra Velykos liturginiuose metuose. Tai visų liturginių metų vainikas. Velykų Tridienio centras yra Velyknaktis – „toji šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė“. Šią naktį Bažnyčia budėdama laukia Kristaus Prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. O Velykų sekmadienio rytą džiaugiamasi jau įvykusiu Viešpaties Prisikėlimu.

 

Didysis Ketvirtadienis.

Rytą į katedras renkasi kunigai su savo vyskupu Krizmos Mišioms. Jų metu pašventinami Krizma, Katechumenų ir Ligonių aliejai (Krikšto, Sutvirtinimo, Kunigystės ir Ligonių patepimo sakramentams) bei atnaujinami kunigystės pažadai.

Vakarinėmis Šv. Mišiomis prasideda Didysis Velykų Tridienis. Tai Paskutinės Vakarienės Šv. Mišios, kada minimas Švč. Sakramento įsteigimas. Mes, kaip ir anuomet apaštalai, sėdime prie Paskutinės Vakarienės stalo, kur Kristus mums duoda valgyti savo Kūną ir gerti savo Kraują, bei plauna mums kojas. Tikrasis Viešpaties atminimas yra ne tik Eucharistija, bet ir iš jos išplaukianti meilės tarnystė savo artimui – kiekvienam žmogui. Nuo Paskutinės Vakarienės momento krikščionys laužydami duoną ir mylėdami vieni kitus liudija Viešpaties buvimą pasaulyje. Šv. Mišių pabaigoje Eucharistinė Duona, skirta rytdienos Komunijai, pernešama į garbinimo vietą, kur

bus adoruojama iki vidurnakčio, t. y. iki Didžiojo Penktadienio pradžios.

 

Didysis Penktadienis.

Kristaus kančios, mirties ir palaidojimo diena. Bažnyčia nešvenčia Eucharistijos. Vakare švenčiama Didžiojo Penktadienio liturgija: klausomasi Dievo Žodžio, meldžiamasi už visuotinius reikalus, garbinamas Kryžius, „ant kurio kabojo pasaulio Atpirkėjas“, dalyvaujame Komunijoje, priimdami Kristaus Kūną iš vakarykščių Šv. Mišių.

 

Didysis Šeštadienis.

Tądien Bažnyčia budi prie Kristaus kapo ir apmąsto Jo kančią. Nešvenčiama Eucharistija ir kiti sakramentai, išskyrus Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą.

Sutemus pradedamas Velykų nakties budėjimas. Velyknaktis yra Velykų Tridienio centras – ­toji šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė. Šią naktį Bažnyčia budėdama laukia Kristaus Prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia (Velyknakčio liturgija turėtų būti švenčiama naktį arba bent jau saulei nusileidus ir baigtis prieš sekmadienio aušrą).

Šios nakties budėjimas turi keturias – Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Eucharistijos – liturgijas. Šventinama ugnis ir uždegama Velykų žvakė, kuri yra Kristaus, pasaulio Šviesos, simbolis. Krikščionys su žiburiais rankose yra panašūs į žmones, laukiančius sugrįžtančio Šeimininko, kad parvykęs rastų juos budinčius ir susodintų prie stalo (plg. Lk 12,34). Žodžio liturgijoje skaitomi Išganymo istoriją nušviečiantys skaitiniai. Šventinamas vanduo, iš kurio gims nauji Krikščionys. Katechumenams (tiems, kurie iki šiol ruošėsi Krikštui) suteikiami įkrikščioninimo (Krikštas, Eucharistija ir Sutvirtinimas) sakramentai, švenčiamos Prisikėlimo Mišios.

 

Viešpaties Prisikėlimas (Velykos).

Tądien džiaugiamasi Viešpaties Prisikėlimu. Tai išreiškiama triskart apeinant apie bažnyčią iškilminga procesija giedant Prisikėlimą skelbiančias giesmes ir skambinant varpais. Velykų džiaugsmas toks didelis, kad jis trunka net 50 dienų, iki Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmės – Sekminių.

 

    Parapijos žinios“ 

Komentarai uždrausti.