Site menu:

2019 m. birželio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930

Paieška

Taize

kryzius_taize 

 

taizeRaseinių Taizé grupelė įsikūrė 2006 metų sausį.

Taizé grupės susitikimų tikslai labai paprasti. Šiais laikais mums visiems taip skubančiame pasaulyje labai sunku atrasti vidinę sielos ramybę, santarvę su Dievu. Dažnai sunku išgirsti net Dievo balsą, suprasti, ką Jis mums kiekvienam nori pasakyti. Taizé pamaldose daug dėmesio skiriama tylai. Grupelėje stengiamasi sustoti ir bent trumpam liautis galvoti apie savo pareigas bei problemas, išgirsti Jo balsą, suprasti siunčiamą žinią.

Taizé pamaldos turi kažkokios ypatingos šilumos. Giedodami visi drauge jaučiame vienovę su kitu, galbūt visai kitokiu nei tu pats. Priimti kitą ir nuoširdžiai stengtis jį suprasti, juk Dievas mus mokė mylėti…

Mūsų durys visada atviros žmonėms, norintiems susipažinti su Taizé ir maldoje atrasti bei išgirsti Dievą ir save per paprastumą, atvirumą, dalinimąsi… ( Pastabapastovių maldos vakarų šiuo metu nėra…)

 

“Žmogaus sielos gelmėse glūdi buvimo ilgesys, tylus bendrystės troškimas. Niekada nepamirškime, kad šis paprastas Dievo troškimas jau yra tikėjimo pradžia.”

Brolis Roger, Taizé įkūrėjas

 

Daugiau informacijos apie Lietuvoje

vykstančias Taizé pamaldas:         http://www.taize.fr/lt_article1678.html

Daugiau informacijos apie Taizé : www.taize.fr/lt  

 

 

 

  

  Raseinių Taizé grupelės įspūdžiai iš Pasitikėjimo piligrimystės Vilniuje ’09    :

 

Su didžiausiu džiaugsmu galiu pranešti,  jog gegužės mėnesio pradžia (1-3 d. )  buvo labai ypatinga tiek Raseinių Taizé grupelei, tiek 1 kitiems daugiau nei 5– iems tūkstančiams piligrimų, atvykusių iš įvairiausių Europos bei pasaulio (Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos ir Izraelio) šalių į „Pasitikėjimo piligrimystės Vilniuje 09“ jaunimo susitikimą. .

  Turėjome galimybę patys išgyventi trijų dienų piligrimystės Vilniuje stebuklą, neįtikėtiną priimančių žmonių gerumą bei nuoširdumą, sutikti naujus arba senus tikėjimo brolius bei seseris, dalintis patirtimis, dar kartą išgyventi šviesos (Kristaus prisikėlimo) pamaldų  džiaugsmą ir maldos prie kryžiaus atnešamą sielos ramybę, taip pat sužinoti bei išmokti daug ko naujo dvi dienas vykusiuose daugiau nei 20- yje teminių užsiėmimų.
  2Kiekvienas iš susitikimo parsivežėme skirtingus potyrius bei  kiekvieną iš mūsų palietė vis kitokie dalykai. Todėl pasistengėme visi išskirti: kas mums asmeniškai buvo Vilniaus Taizé susitikimas? Ką aš gavau ir ko atsisakiau ? Štai keletas grupelės narių minčių:

v     Susipažinau su nuostabiais žmonėmis, kurie atvėrė man savo namų duris, gavau naujos patirties, pasisėmiau vidinės  ramybės ir buvau visiškai pabėgusi nuo kasdienės rutinos. Iš tiesų , Taizé – visiškai kitas pasaulis, kuriame gyvena labiausiai švytintys žmonės 🙂

                                                                                                                                                 Justina

 

v     Taizé susitikimas Vilniuje parodė, jog Taizé yra mūsų širdyse, o ne tik Prancūzijoje.

Airida

                                                                                                                                  

v     Puikiausias „dūšios“ apsivalymas, asmeniškai man tai suteikė lyg ir kažkokius šarvus nuo negandų visokių ir kasdienių rūpesčių 🙂

Sigutė

 

v     Man tai buvo žmonių geranoriškumo ir paprasto noro padėti atradimas žmonių, iš kurių tokio gerumo ir supratimo nesitiki. Tai vėl įkvėpė tikėjimą, kad žmonės savo esmėje yra geri.

                                                                 Virginija

 

v     3VILNIAUS PILIGRIMYSTĖ: tai ką ilgai ilgai ilgai prisimeni, tai apie ką daug daug visiems pasakoji, ir tai, ką norisi PAKARTOTI 🙂 gavau rožančių, atidaviau arbatos (skanios) :)))))) o jei rimtai, tai gavau daug daugiau – pasitikėjimą iš priimančiųjų, šiltas šypsenas, gražius prisiminimus. ačiū jiems 🙂

                                                       Ieva

 http://www.youtube.com/watch?v=rVWkVtdd5SA

  Taip pat Vilniaus susitikimo metu buvo išdalintas br. Alois (Taize vienuolyno prioro) laiškas jaunam Lietuvos žmogui, kuriuo būtina pasidalinti su visais jaunuoliais, gyvenančiais šalia mūsų.

Laiškas jaunam Lietuvos žmogui

4

2009 m. gegužės 1-3 d. susitikimas Vilniuje subūrė apie 8.000 jaunimo iš trijų Baltijos ir kaimyninių šalių (Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Skandinavijos) ir netgi iš tolimesnių kraštų.
Specialiai susitikimui brolis Alois parašė „Laišką jaunam Lietuvos žmogui“. Jis paaiškino: „Kodėl būtent jaunam Lietuvos žmogui? Kad išreikštume savo dėkingumą ir palaikytume ryšį su šios šalies jaunimu, parodžiusiu mums tiek daug svetingumo“.

 

Viena Tavo kraštietė šeimos mama rašė: „Lietuva svyruoja tarp vilties ir abejonės“. Norėčiau su Tavimi, gyvenančiu Lietuvos žemėje, drauge ieškoti to, kas padėtų apsispręsti už viltį.

Negaliu pamiršti, kaip 1989-siais iš šios mūsų mylimos šalies į Taizé atvyko pirmieji jaunuoliai. Po tokio ilgo laiko, kai buvome vieni nuo kitų atskirti, naujas laisvės gūsis visus mus labai uždegė.

Kiekvienai tautai Dievas patiki ypatingas dovanas. Tavajai – nuoširdus ir paprastas svetingumas ir visa ištveriantis bei vilčiai peno net juodžiausiomis valandomis suteikiantis tikėjimas.

„Dievas yra meilė“. Šie Švento Rašto (1 Jono 4, 8) žodžiai Tau leidžia turėti didelių siekių.Pasitikėdamas ta meile randi vilties šaltinį. Ne kokį menkasvorį, prieš tikrovę akis užmerkiantį optimizmą, bet tvirtą viltį, kuri nuleidžia inkarą Dieve.

 

„Dievas yra meilė“ – ji visa Tavy apima. Nebijok, atsiverk ir, savo ruožtu, stenkis suprasti kitą. Tavo šalies krikščionys visuomet žinojo Kristų buvus gailestingą, o Mariją praminė „gailestingumo motina“. Šitokia meile – širdies gerumu – gali spindėti Tavo gyvenimas.

 

Kaip piligrimas esu aplankęs Kryžių kalną. Kukli vieta, tačiau ji yra ženklas visai Europai ir ne vien jai. Kryžiaus slėpinys ženklino Tavo krašto istoriją ir nuolat iš naujo žadino drąsą gyventi Prisikėlusiuoju Kristumi.

 

Šiandiena vis daugėja žmonių, kuriems sunku tikėti prisikėlimu. Tikėti gailestingąjį Kristų, tikėti jo tegul ir neregimu artumu ir tuo, kad jis per Šventąją Dvasią gyvena mūsų širdyse – taip rizikuoti Tave kviečia Evangelija. Išdrįsk remtis jo artumu. Kristaus prisikėlimas tuomet suteikia naują prasmę Tavo gyvenimui, kad pasaulyje įžiebtų viltį.

 

Tave drąsina Marijos Magdalietės ryžtas. Moteris, viena pati, ji drįso eiti pas kitus, kad pasakytų jiems neįtikėtiną dalyką: „Kristus prisikėlė“. Ji sugebėjo Dievo meilę perteikti gyvenimu (Jono 20, 11-18).

Taip pat ir Tu stengies gyventi ir perteikti tą truputį, kurį jau suvokei iš Evangelijos. Tuomet nutinka kažkas visai nelaukta. Dalindamasis Kristaus prisikėlimo slėpiniu, Tu jį pats supranti vis geriau. Šis slėpinys kaskart labiau tampa Tavo gyvenimo šerdimi.

 

Kartu su daugeliu kitų Tu esi kviečiamas kurti taikią ateitį.

Priklausai tautai, kuri yra pajėgi statyti tiltus tarp Rytų ir Vakarų Europos, tarp vakarykščios ir rytojaus kartų, tarp praeities Lietuvos ir šiandien beužgimstančios.

Tikrai, Tu gali prisidėti prie pasitikėjimu, o ne įtarumu grįstos civilizacijos kūrimo. Skleisk draugystę ten, kur gyveni! Eik pas kitus! Eik pas tuos, kurie kenčia! Pasaulį kur kas labiau keičia ne įspūdingi darbai, o kasdienis ištvermingas žmogiškas gerumas.

Drauge su Taizé broliais esame kely kaip ištikimi Tavo bendražygiai.

Brolis Alois

Vilnius, 2009 m. gegužės 2 d.

 

Apie Pasitikėjimo piligrimystę Vilniuje daugiau info rasite čia – http://www.taize.fr/lt_article8485.html


Apie kitas pasitikėjimo piligrimystes:

Žiemos susitikimas Briuselyje. Paulinos pasidalinimas.

5Važiuodama į žiemos susitikimą(beje tik trys išgyventi..) Žinau, kad mano Dievas nepaliks manes be stebuklų…Bet dažniausiai tenka laukti iki paskutinės akimirkos, kad suprasčiau, kokios dovanos buvo ‘šįkart’…nes jos neįtikėtinai skiriasi kiekvieną kartą, ir dėsningumo, kuris padėtų greiciau susivokti Tėčio darbuose, neįmanoma atrasti!

Kad ir kaip ten bebūtų, Briuselis niekuo nesiskyrė nuo kitų kartų, todėl ir ši kelionė buvo ypatinga! Reikėjo laukti ilgai..net 5-ias dienas pilnas artimu žmonių, seniai matytų veidų, sušildančio juoko, bet visgi sulaukiau!!

Naujųjų metų išvakarėse Tėtis man papuošė širdį stebuklais. Paruošė naujiems metams (ir vis dar nenustoju dėkoti už tai).

Priėjo visai nepažįstamas žmogus ir sako: ‘- o kaip reikia melstis..?’ Duodama jam atsakymą išgirdau jį pati! ‘- ogi nieko nereikia daryti….tik atverti širdį ir ateiti’ – atsakiau tada. Taip ir padariau. Tikiuosi, kad ir Nepažįstamajam pavyko!

Tada atėjo mergina, kurią truputį žinojau, ir ji labai smarkiai apkabinus pašnibždėjo, kad turiu didele Dievo dovaną, bet neišdrįso iki galo atskleisti savo pastebėjimo. Bet ji pati man buvo dovana! ‘ – Drąsos susildyti kitus’ – per ją man pakuždėjo Tėtis…

Pokalbis su geru draugu, be galo uždaru žmogumi, kuris atskleidė savo mylinčią ir jautrią širdį, vėl ir vėl man rodė – Dievo meile- beribė! Ir šypsojausi visa.

Galiausiai bevažiuojant švęsti Naujųjų Metų į parapiją atsitiko dar vienas pabučiavimas. Parapija, kaip žinia, nebuvo pasižyminti labai pakylėjančiomis pamaldomis 🙂 , tai važiavau metro ir svajojau, jog būtų gera išgirsti giesmę, kuri būtų nuostabia malda šią Naujųjų naktį, bet iškart pasvajojus suvokiau, kad beveik neįmanoma, nes, kaip minėjau, parapijai nelabai sekėsi su giesmėmis.
Ir atsitiko! Pasirodo tuo pačiu metro važiavo pusė Taize pamaldų choro! Išsitraukė violončele, klarnetą ir jie keturiais balsais pradėjo giedoti būtent tą giesmę, kurios širdis šaukėsi…
Su ašarom akyse ir laiminga kaip mažas vaikas pasitikau savo Naujus Metus.

Paskutinis stebuklas buvo, kad supratau Jo dovanas. Galbūt šis buvo svarbiausias..!

Tokie štai Briuselio stebuklai. Labai maži ir tik vieno vakaro, bet jie dar dabar širdy kaip mažas brangakmenis. Tėtis šalia!

Martynos Ugnės patirtis Pasitikėjimo piligrimystėje Nairobyje.

6

Vieną rytą, šeštą valandą, vos saulei patekėjus, buvome pakviesti į mokyklos vaikų rytines Mišias. Tikėjomės išvysti keletą pareigingų mergaičių, o nuėję į didžiulę bažnyčią radome kelis šimtus skaidriais balsais giedančių vaikų. Vėliau šnekučiuojantis su vyresnių klasių mergaitėmis paaiškėjo – jų anglų kalba nuostabi, žinios puikios, o užmojai dideli – kas nori būti gydytoju, kas politiku, kas tvarką žemėje keisti. Vaikų smalsumas, siekiai, norai, žinių troškimas – stebinantys. Teko bendrauti su dešimties-vienuolikos metų berniukais. Negalėjau nuslėpti nuostabos šypsenos: jie žino tiek daug! …Apie istoriją, politiką, meną. O, kad kiekvienas išsivysčiusių valstybių vaikas tiek žinotų! Apsilankius kaimo darželyje, kuris dirba pagal Montesori programą, taip pat buvau nustebinta vaikų žinių bei santūrumo: trejų-šešerių metukų bambliai tvarkingai sėdėjo savo suoliukuose, mokėsi rašyti angliškai ir skaičiuoti. Kas drįs sakyti, kad žmonės Afrikoje beraščiai, nieko nesiekiantys tinginiai? Šeimininkė, pas kurią apsistojo Johanna ir Ioana, kilusi iš 25-ių vaikų šeimos ir visi vaikai išsimokslinę!

<…>

Dalytis Kenijos žmonės moka! Tiek Karingoje, tiek pačioje sostinėje. Mūsų antroji šeimyna gyveno kukliame butuke: du kambariai didumo sulig mažučiais vaikų kambarėliais, o juose sutilpo septynių žmonių šeimyna. Kokia meile ir rūpesčiu mes buvome apgaubti! Ir kas svarbiausia, visada visada apdovanoti šypsena. Niekada nemačiau Wilminos nesišypsančios – nei ryte šeštą, keldamasi į darbą, nei vakare, vienuoliktą mazgodama indus, ji nebuvo susiraukusi – o mažiausioji penkerių metų dukrelė, visada besiropščianti ant rankų linksmuolė, nė sykio nebuvo atstumta, nepamyluota.

Žmonių gerumas Kenijoje neapsakomas! Kad ir kur nuvyksti, tampi draugu per pirmąsias akimirkas – jaunimas ypač atviras, senukai domisi, o vaikai smalsūs ir išdykę – kaip ir visi vaikai. Žmonių tikėjimas begalinis! Dėl politinių kovų pernai nukentėjo daug žmonių. Viena mergina, su kuria bendravome grupelės pasidalijimuose, dėl sudegintų ir išplėštų namų turėjo atvykti ir pradėti naują gyvenimą Nairobyje. Man kilo klausimas, ar nepyko ant Dievo, ar nesinorėjo Jo išsižadėti, bartis. Ji tik atlaidžiai nusišypsojo: „Ne. Nė akimirką… Tik dėkoju Dievui, kad galiu kurti naują gyvenimą, kad galiu laukti šviesaus rytojaus.“

 

Visas pasidalinimashttp://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/94494

Komentarai uždrausti.