Site menu:

Šiluva

2021 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bir    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Paieška

Pirmosios šv. Komunijos ir Sutvirtinimo sakramento

Sakramentai yra Kristaus įsteigti ir Bažnyčiai perduoti veiksmingi malonės ženklai, kuriais mums teikiamas dieviškasis gyvenimas. Regimos apeigos švenčiant sakramentus paženklina ir kiekvienam sakramentui būdingas malones. Sakramentai duoda vaisių tiems tikintiesiems, kurie juos priima reikiamai pasirengę. (pgl. Katalikų Bažnyčios Katekizmą – 1131)

 

Sutvirtinimo sakramentas

 

Sutvirtinimo sakramentu pakrikštytieji tobuliau sujungiami su bažnyčia, praturtinami Šventosios Dvasios malonėmis ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu ir darbu skleisti bei ginti tikėjimą.

Sutvirtinimo sakramentui rengiami krikštyti ir Pirmąją šv.Komuniją priėmę jaunuoliai, pareiškę tam norą ir sulaukę bažnytinės vyresnybės numatyto amžiaus – 15 metų ( Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimas  2014.02.25).

Sutvirtinimo sakramentas jaunuoliams iki 18 metų teikiamas praėjus bent 1 metams po Pirmosios šv.Komunijos priėmimo.

Kiekvienoje parapijoje rengimosi laikotarpis trunka nuo 6 iki 12 mėn.                                                                                         

Sutvirtinimo sakramentas teikiamas katalikams nuo 15 metų.

Sutvirtinamajam reikalingas vienas Sutvirtinimo globėjas. Tradiciškai Sutvirtinimo globėjai būna tos pačios lyties kaip ir sutvirtinamasis.

Labai rekomenduojama, kad Sutvirtinimo globėjo pareigas prisiimtų vienas iš krikštatėvių, tačiau gali būti ir kitas asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:

·               ne jaunesnis kaip 16 metų;

·               priėmęs Sutvirtinimo sakramentą;

·               priėmęs Santuokos sakramentą ( jei yra sukūręs šeimą );

·               praktikuojantis katalikas;

·               nesuvaržytas kokios nors kanoninės bausmės.

Sutvirtinimo globėjais negali būti sutvirtinamojo tėvas ar motina.

Sutvirtinimo globėjų pareiga yra rūpintis, kad sutvirtinamasis, gavęs Šventosios Dvasios dovaną, gyventų kaip tikras Kristaus liudytojas ir laikytųsi iš Sutvirtinimo sakramento kylančių pareigų.

Sutvirtinimo sakramento proga sutvirtinamasis pasirenka šventąjį globėją, kurį primena pasirenkamas to globėjo vardas.

Renkantis vardą, kiek įmanoma, reikėtų susipažinti su pasirenkamu šventuoju globėju, jo gyvenimo istorija. Pasirenkant vardą kriterijumi negali būti jo gražumas ar įmantrumas. Pasirenkamo vardo kriterijus turėtų būti šventojo, nešiojusio šį vardą, gyvenimas.

Sutvirtinimo šventuoju globėju galima palikti ir tą patį krikšto globėją.                                                                                          

Tikintieji Sutvirtinimo sakramentą paprastai turėtų priimti savoje parapijoje, t.y. kurioje gyvena. Išimties tvarka šį sakramentą galima priimti ir kitoje parapijoje, prieš tai gavus savosios parapijos klebono sutikimą.

Sutvirtinimo šventimas sudaro gerą progą švęsti Sutaikinimo sakramentą ir bendruomeniniu būdu su individualia išpažintimi ir atleidimu.

Sutvirtinimo sakramento šventimo dieną sutvirtinamieji dalyvauja aktyviai: drauge atsakinėja, gieda, tinkamai pasirengę skaito Šventojo Rašto skaitinius, bendruomeninę maldą, neša atnašas liturgijos metu. Sutvirtinimo šventime dalyvauja ne tik sutvirtinamųjų tėvai, bet drauge švęsti kviečiami šeimos nariai, artimieji, draugai.

Rengiantis Sutvirtinimo šventimui, dera atkreipti jaunuolių dėmesį į aprangą, kuri turi derėti su vietos ir įvykio šventumu. Jauniems žmonėms svarbu suprasti, jog bažnyčios liturgijoje visuomet dalyvaujama deramai apsirengus.

Sutvirtinimo teikėjas yra vyskupas.

Priėmusiems Sutvirtinimo sakramentą išduodami Sutvirtinimo pažymėjimai.

Parapijos bendruomenė, ypač jaunimo grupės, padeda priėmusiems Sutvirtinimo sakramentą aktyviai įsitraukti į parapijos gyvenimą, prisiimti įvairias tarnystes.

 

 ( parengta pagal Kauno Arkivyskupijos Antrojo Sinodo nutarimus, 821 – 847 )

 

Komentarai uždrausti.