Site menu:

Šiluva

2024 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Sau    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Paieška

Katalikiško jaunimo savaitė „ATSIvertimai’11“

2011 m. liepos mėn. 6-10 d.

Kaip žinia, šie metai Lietuvoje yra paskelbti Dievo Gailestingumo metais, todėl jausdami kvietimą būti Dievo įrankiais šioje žemėje ir nešti Gerąją Naujieną, Raseinių parapijos Jaunimo centro savanoriai pirmą kartą surengė katalikiško jaunimo savaitę ATSIvertimai`11, bendrystėje ir maldoje ieškodami Viešpaties malonių ir Jo beribio gailestingumo. Renginys vyko Jurbarko rajone esančioje Vertimų parapijos stovyklavietėje. Liepos pirmąją savaitę drauge praleido per 30 jaunų žmonių, kurie kartu gyveno, pramogavo, meldėsi, dirbo, tarnavo vieni kitiems ir džiaugėsi buvimu vieni su kitais.

Penkias dienas įvairaus amžiaus jaunimas aktyviai dalyvavo programoje, rytą pradėdami bažnyčioje rytmetine malda, taip susikaupdami ir pasiruošdami naujai dienai. Kasdien po pusryčių buvo vedami mokymai, tai trumpos paskaitėlės tam tikra tematika – rožinis ir jo istorija, žodžio ir aukos liturgija, duonos istorija liturgijoje, vertybių ugdymo programa „Pažink save“. Ši jaunimo savaitė, praleista gamtoje, nebuvo laikas, skirtas vien pramogoms ir poilsiui, kasdien buvo skirta keletas valandų darbui. Visi draugiškai padėjo tvarkyti stovyklavietę, gamino kėdutes, skynė liepžiedžius ir ėmėsi kitos darbingos veiklos.

Popietės buvo skirtos žaidimams, maudynėms ir poilsiui. Kasdien turėjome ir prasmingos praktinės veiklos: kepėme duoną ant akmenų, rišome rožinį, vikaras vedė „ekskursiją“ po bažnyčią, supažindindamas su aplinka, kuri mus supa kiekvienoje bažnyčioje. Taip pat vieną popietę vyko nuostabus susitikimas su Arnoldu, kuris liudijo apie savo gyvenimą ir kelionę per jį su Kristumi. Dalyviai vakarus leido žaisdami, šokdami, besišnekučiuodami prie laužo.

Dienos pagrindinis įvykis – šv. Mišios, tai ne tik susitikimas tarpusavyje ir susirinkimas švęsti šv. Mišių aukos, tai susitikimas su pačiu Kristumi. Džiaugiamės, jog klebonas kun. Vytautas Paukštis bei vikaras atvykdavo aukoti šv. Mišių į vietinę Vertimų bažnytėlę. Ketvirtadienio naktį visi, kurie atsilaikė prieš potraukį miegoti ėjo Šviesos kelią, tai analogija kryžiaus keliui, tačiau eidami šviesos kelią apmąstome ne Kristaus kančią ir mirtį, o Kristaus prisikėlimo džiaugsmą. Paskutinį vakarą vyko susitaikinimo pamaldos, kurios pasibaigė gerokai po vidurnakčio, ir daugeliui atnešė neapsakomą ramybę širdyje, Jėzaus atleidimą, turėjome galimybę semti Dievo Gailestingumo apsčiai.

Sekmadienį užbaigdami ATSIvertimai`11 savaitę sulaukėme ir dalyvių tėvelių, su kuriais kartu šventėme šv. Mišias. Atrodo, jog ką tik prasidėjusi katalikiško jaunimo savaitė netrukus ir pasibaigė, tačiau maldomis ir savo pastangomis galime sukurti dar daugelį nuostabių susitikimų.

Norime padėkoti Raseinių parapijos klebonui už paramą organizuojant šią katalikiško jaunimo savaitę, taip pat visiems geradariams, vienaip ar kitaip prisidėjusiesiems. Ačiū Dievui ir Jums, nes Jūsų dėka galėjome įgyvendinti tai, ką norėjome sukurti ir padovanoti jaunimui.

 Įspūdžiais dalinasi keletas dalyvių:

„Dažnai ATSIvertimų savaitės metu pagalvodavau: koks mūsų Tėvas gailestingas ir mylintis, jei leidžia patirti tokį gilų dvasinį džiaugsmą, patiki mums žmogų, jo širdį, nuriedėjusias ašaras. Supranti, kad vienintelis nuoširdus apkabinimas gali padėti pasijusti geriau. Kaip nuostabu, kai gali apkabinti šalia sėdintį žmogų, kai jo širdyje Jėzaus meilė jau daro didžius darbus. 
Yra dalykų, kurių žmogus negali sau ateisti, bet Jis – gali. Jis tau jau atleido, net jei tu ir nežinojai. Per Susitaikinimo pamaldas, kurios vyko šios savaitės metu, aš tuo įsitikinau, kad Dievas yra gailestingas mano sielai, jos absoliučiam ribotumui ir netobulumui. Bet todėl aš čia ir buvau, kad galėčiau žingsniuoti įsikibus Dievui į ranką, kad jis manę keistų, nuplautų mano sielą balčiau už sniegą. Eiti šventumo link, tai juk nėra taip lengva, kaip gali atrodyti. Šis kelias – ilgas, sunkus ir pilnas išbandymų. Bet tik besistengdami juo eiti galėsime priimti Jėzaus dovaną – Amžinąjį gyvenimą.
ATSIvertimų savaitės laikas buvo pilnas dar nepatirtų dalykų, apmąstymų. Išmokau kiekvieno žmogaus širdyje atpažinti Jėzų nepriklausomai nuo to kaip jis atrodo. Mes juk kiekvienas esame sukurti pagal Dievo paveikslą, kiekvienas iš mūsų yra nuostabus ir nepakartojamas, įpatingas. Iš didžiulės meilės Viešpats mums dovanojo žmogų, kuris yra šalia mūsų, išmokime su meile jį ir priimti. Juk tai fantastiškas pasitikėjimo ženklas, neišduokime Jo pasitikėjimo.“ (Indrė)

„Stovykloje patyriau daug išgyvenimų, bendrystę su stovyklaujančiais bei Dievu. Supratau kokia yra galinga Dievo meilė, teko pažinti daug naujų dalykų. Susipažinau su daug nuostabių žmonių. Ir už visa tai dėkoju Viešpačiui :)“ (Asta)

 „Ši savaitė buvo man kaip ir išbandymas, nes prieš tai buvau atitolusi nuo Dievo. Jos metu vėl priartėjau prie Dievo… Pirmieji įspūdžiai, pamačius aplinką, buvo nuostabūs.. Galima atsipalaiduoti, pailsėti. Ir žmonės aplinkiniai buvo malonūs. Svarbiausia, kad aš sužinojau, kad Dievas mus myli tokius kokie mes esame, supratau kaip galima surasti Dievo Meilę. O tas buvo man svarbiausia… Pamaldos, kurios vykdavo, mane stiprino iš vidaus, dvasiškai ir psichologiškai, ko labiausiai trūksta šiuolaikiniam jaunimui.

Man labiausiai užstrigo tai, kad kiekviename žingsnyje galima sutikti Dievą, nors mes savo aplinkoje to nepastebime.“ (Beata)

 „Tai nebuvo paprasta stovykla, iš kurios parsivežiau tik gerus įspūdžius.. Ne, tai buvo daugiau. Kiekvieną dieną, žingsnis po žingsnio artėjome prie susitikimo su Dievu, stengėmės išgirsti, ką Jis nori mums pasakyti. Jis mums kalbėjo per kitus žmones. Mūsų stovykloje Arnoldas pasakojo apie išsivadavimą iš alkoholizmo pančių. Šis liudijimas paliko man neišdildomą įspūdį ir leido suprasti, jog nėra nieko neįmanomo. Tereikia tikėti tuo, ką darai ir nenuleisti rankų. Taip pat Taizė pamaldos, jų atmosfera, giesmės padėjo man atrasti vidinę ramybę ir išgirsti, ką Jis mums nori pasakyti.“ (Agnė)

 

 

 

Komentarai uždrausti.