Kiek laiko galima priimt Švč. Sakramentą po išpažinties?

Švč. Sakramentą gali priimti tik priėmusieji „Pirmąją Komuniją“ krikščionys, esantys be sunkios nuodėmės, o susituokusieji – gyvenantys Bažnyčios palaimintoje santuokoje.

Tikintieji, jaučiantys turį sunkią nuodėmę, negali priimti Švč. Sakramento neatlikę sakramentinės išpažinties. Nesant galimybės tai padaryti, galima priimti Švč. Sakramentą atlikus tobulo gailesčio aktą (tobulas gailestis – tai gailėjimasis dėl Dievo meilės, kad savo nuodėmėmis įžeidžiau Meilę, o ne dėl baimės, kad savo nuodėmėmis užsitraukiau bausmę) ir pasiryžtant atlikti sakramentinę išpažintį kaip įmanoma greičiau.

Iki Švč. Sakramento priėmimo turi būti išlaikomas mažiausiai vienos valandos pasninkas, t. y. susilaikant nuo bet kokio maisto, išskyrus vandenį ir vaistus; seneliai ir ligoniai, taip pat tie, kurie juos slaugo, gali priimti Švč. Sakramentą, net jei ir yra valandos bėgyje truputį ko nors užvalgę.

Bažnyčia ragina tikinčiuosius priimti Švč. Sakramentą Šv. Mišių metu. Tačiau esant teisėtai priežasčiai tai galima padaryti ir šalia jų, ypač kalbant apie senelius, ligonius bei jų slaugytojus.

„Velykinė išpažintis ir Komunija“

Tikintiesiems nuo „Pirmosios Komunijos“ Bažnyčia ragina kuo dažniau ar net kasdien, kai tik dalyvaujama Šv. Mišiose, vienytis su Kristumi Šv. Komunijoje, o bent kartą metuose net įpareigoja (žinoma, šis įpareigojimas labiau taikomas atšalusiems krikščionims, kurie mažai rūpinasi savo dvasiniu gyvenimu ­retai dalyvauja Šv. Mišiose, arba joje dalyvauja nepriimdami Švč. Sakramento). Metinis Eucharistijos priėmimas, kiek tik įmanoma, turėtų būti Velykų laikotarpiu.

Kada eiti išpažinties, tik pats žmogus privalo nuspręsti (patartina eiti Išpažinties ne rečiau kaip kas 1-2 mėn., nes, jein Išpažinties einama rečiau, yra pavojus apsiprasti su nuodėme, arba tam tikras nuodėmes imti nebelaikyti nuodėmėm). Tai priklauso nuo žmogaus, kaip krikščionio, sąmoningumo, tikėjimo brandos. Krikščionis yra įpareigotas nepasilikti ties tuo, ką išmoko ruošdamasis Pirmajai Komunijai, bet gilinti savo tikėjimą ir krikščionišką sąmoningumą. Taip pat reikia neužmiršti, kad bent kartą metuose prieiti išpažinties ir priimti Švč. Sakramentą Bažnyčia krikščionis įpareigoja.

Kiek kartų per dieną galima eiti Komunijos?

Švč. Sakramentą galima priimti tą pačią dieną dar kartą, jei tik sąmoningai dalyvaujama Šv. Mišiose, žinoma, išlaikant mažiausiai vienos valandos pasninką.

Kalbant apie sąmoningą dalyvavimą Šv. Mišiose pažymėtina, kad Švč. Sakramento priėmimas yra neatsiejamas nuo artimo meilės darbų. Tikintieji Mišių pabaigoje gauna palaiminimą ir siuntimą gyventi Tuo ir liudyti Tą, kuri priėmė Eucharistijoje – tęsti Jo darbą savo kasdienybėje, savo aplinkoje.

Tikintieji, nors tą dieną jau ir būtų priėmę Švč. Sakramentą, iškilus mirties pavojui (rimta liga, pavojinga operacija ir pan.) turėtų ji priimti dar kartą.

Iš    „Parapijos žinios“