Site menu:

2018 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Kov    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

Paieška

Adventas su šeimomis

„Šeima – tai meilės mokykla“

Pirmoji advento savaitė mūsų parapijos šeimoms buvo pilna veiklos.

Raseinių parapijos namuose besirenkanti „Tėvų, auginančių vaikus su negalia, savipagalbos grupė“ 11.29 d. pasidovanojo sau nuostabų vakarojimą: mamos gamino adventinius vainikus. Kūrybingoji floristė Kristina Beržeckienė su didžiule meile ir kantrybe mokė ir aiškino, kaip tai padaryti nuo pirmo žingsnio. Mamos gavo dvigubą dovaną: ne tik kiekviena susikūrė savo namams po nepakartojamą vainiką, bet ir iš visos širdies mėgavosi pačiu kūrybiniu procesu. O kartu atėję vaikai, kaip visada per tokius susitikimus, linksmai žaidė, prižiūrimi jaunimo savanorių.

Gruodžio 2 d. šeštadienį vyko jau kitokie mokymai – tema „Tėvų vaidmuo vaikų auklėjime“, kuriuos mūsų parapijos tėvams surengė Kauno arkivyskupijos Caritas „Vaiko gerovės instituto“ programa. Virš dvidešimt mamų ir tėčių labai atidžiai klausėsi ir diskutavo su svečiais psichologais Kristina ir Dainiumi Ušackais, kurie mokė ne tik „kaip turėtų būti“, bet ir per savo asmeninę šeimos patirtį bei praktiką. Jautriai išklausėme atvykusius dar vienus svečius – savo šeimos istorija pasidalino Vita ir Vidas Daudaravičiai. Kitame kambaryje šurmuliavo vaikai su sesele Ona Vitkauskaite ir parapijos savanorėmis Julija ir Ugne. Dalinomės ir bendravome agapėje, kurią mums suruošė parapijos karitietės. Gavome labai naudingų žinių ir drąsos būti geresniais tėvais, nei esame šiandien, tobulėti ir augti patiems.   Dalyvių mintys:

  • Mokymai buvo labai smagūs, linksmi, labai patiko vedantieji, kurie daug kalbėjo iš praktinės pusės (kas ir būna įdomiausia). Visada įdomu išgirsti kitų tėvelių auklėjimo metodus, nes tai leidžia pažvelgti kitaip, kai ką ir savo šeimai pritaikyti.

  • Gailiuosi vieno – kad vyras negalėjo dalyvauti. Puikiai suorganizuota, profesionalūs ir šilti lektoriai, skani kava, vaikų kūrybinės dirbtuvės ant mėlynojo kilimo – buvo tikrai jėga. Dukra grįžo ne tik puikiai praleidusi laiką, pasigaminusi darbelių, bet ir gavusi tikėjimo žinių iš šaunios sesės vienuolės. Norėjosi netgi ilgesnio seminaro, nes tema itin aktuali.

  • Seminaras buvo įdomus ir naudingas. Sužinojome daugiau apie vaikų raidos etapus ir tėvų vaidmenį, bendravimą, problemų sprendimus šeimoje. Ypač svarbus ir įsimintinas buvo liudijimas palietęs įvaikinimo temą. Beje, būdami seminare su vyru prisiminėme ne taip seniai lankytus sužadėtinių kursus. Manau, kad toks susitikimas su psichologais būtų naudingas ir reikalingas poroms.

  • Seminaro metu labai patiko liudijusi pora. Tą istoriją reikėtų papasakoti daugeliui žmonių, nes manau, jog daugelis yra sau pagalvoję apie įsivaikinimą, tik bijo garsiai kalbėti su artimaisiais. Mes šeimoje irgi esam svarstę šį klausimą. Bet gyvenimo sąlygos lyg pastoja kelią ir artimo žmogaus nuomonė nelabai sutampa. Tai man buvo be galo smagu girdėti, kad yra tokių porų, kurios vieningai sutaria tokiais klausimais.

  • Seminarą vedę žmonės iš pradžių pasirodė truputį apsvaigę… tik pradėjus jiems kalbėti, supratau nuo ko. Jie tiesiog „įsimylėję“ savo gyvenimą: gyvena vaikais, žino vaikų amžiaus tarpsnių probleminius momentus, ir jų pačių vaikai iš tikro auga su tėvais, o šie tėvai – kartu su savo vaikais. Mano manymu tokias paskaitas turėtų girdėti kur kas daugiau tėvų. Ir net, jei neturi savo vaikų! Tokie mokymai naudingi bet kuriam žmogui, jei jis bent trumpai praleidžia laiką su vaikais.

  • Kažko naujo per daug lyg ir nesužinojau… Tiesiog patiko vedantieji, tai kaip jie papildė vienas kitą, pateikdami pavyzdžius iš savo pačių realaus gyvenimo su vaikais. Buvo šilta ir gera atmosfera.

  • Patiko tema apie kambario tvarkymą, diskusija kaip nešaukti ant vaiko ir pačiam nusiraminti. Turiu dabar pamąstymų, kaip toliau auklėti vaikutį, apmąstau ką blogai ir ką gerai darau vaiko labui.

Raseinių dekanato Šeimos centro vadovė – Irena Dambrauskaitė

Komentarai uždrausti.