Site menu:

Šiluva

2024 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Sau    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Paieška

Gavėnios ketvirtadienių vakarojimai

Dienos triukšme mes pametam save“ ( Rasa Pienė).

Gavėnios laikotarpis tikinčiam žmogui yra tas susikaupimo, atgailos ir dvasinio atsinaujinimo laikas, kai gali stabtelėti, atsigręžti ir giliau pažvelgti į save ir savo santykius su šalia esančiais bei Dievu. Parapijoje jau keleri metai per gavėnios ir advento laikotarpius yra rengiami susikaupimo ir bendrystės vakarai.

Vasario 26-os dienos vakaras buvo skirtas muzikai ir poezijai. Susirinkę Kultūros centro mažojoje salėje jautėmės lyg vaikystės pievoje, lyg šiltame artimo žmogaus glėbyje. Giesmių kūrėja ir atlikėja Rasa Pienė (Lapienė) bei violančelininkė Audra Smilgė iš Kretingos leido panirti į labai šiltą, išgyventą, bet kartu ir vaikiškai jautrų žodžių ir muzikos pasaulį:

„Atmerkei akis – išvydai pasaulį
Didelę dovaną po švytinčia saule.
Kas rytą iš naujo nuostabų pasaulį
Pilną garsų ir spalvų gauni.
Džiaukis širdie, ar tai ne stebuklas
Šitokia meilė iš Meilės versmės?
[…]
Diena po dienos, naktis po nakties
Plaukia pro mus – amžinybės erdvėn.
Sustoju šalikelėj – žiūriu iš šono
Į savo pasaulį – kaip jis atrodo?
Voratinklio gijose užstrigo minutės
Tos, kuriose gyvenau širdimi.“

Kovo 5-osios vakarą parapijos namuose buvo prisimintas šventasis Kazimieras – Lietuvos globėjas. Raseinių dekanato Šeimos centro vadovė Irena Dambrauskaitė pristatė išsamią skaidrėmis iliustruotą šv.Kazimiero gyvenimo, šventumo ir kulto istoriją. Susirinkusieji pasimeldė už Lietuvą litaniją bei sugiedojo šv.Kazimiero taip mėgtą giesmę „Ausk Marijai rožių giją“.

Kovo 12-os vakaras vėlgi Kultūros centro mažojoje salėje buvo skirtas jau kitokiems pamąstymams. Viešnia iš Kauno, Marijos Radijo laidų mėgiama lektorė, VDU filosofijos mokslų daktarė Bronė Gudaitytė prikaustė visų dėmesį vesdama per savęs pažinimą pasaulio egzistencijoje. Žingsnis po žingsnio keliavome nuo savo ego, individo, asmens suvokimo iki aukščiausios pakopos, kurią lektorė įvardijo kaip „Būtis“. Kaip tikėjimo kelionėje keičiasi mąstymas ir gyvenimo būdas, kaip primityvus žmogelio „pilvo protas“ gali tapti bendrystės ir visiško atsidavimo Dievui palaima. Ką reiškia gyventi tarnaujant kaip tretininkui: vieną ranką ištiesus Dievui, o kitą – žmonėms. Susitikimas buvo užbaigtas šv.Pranciškaus giesme „Garbė Tau, Valdove“ ir bendryste agapėje.

Kovo 19-os vakarą parapijos namuose žiūrėjome dokumentinį vienuolio Juozapo Marijos Verlano liudijimą „Nuo guru iki Jėzaus“. Filmą rekomenduoja nacionalinė egzorcistų asociacija, nes jis pasakoja apie klaidingas „dievo“ paieškas, ezoterinių-okultinių bei jogos metodikų pavojus bei gydantį susitikimą su Jėzumi. Filmą apibendrino ir atsakė į klausimus parapijos vikaras kun.Gintas Leonavičius.

Paskutinis vakarojimas – kovo 26-ą – vyko pilnoje Kultūros centro didžiojoje salėje. Labai laukiamas svečias – pranciškonas brolis Gediminas Numgaudis iš Pakūtos atvežė kartu su dokumentalistu Audriumi Stoniu sukurtą filmą apie krikštą „Avinėlio vartai“. „Tai – minčių kelionė per įvairias konfesijas, skirtingus tikėjimus ir tradicijas“, – taip filmą pristato br.Gediminas. Vaizdai ir garsai nešė per Pakūtą, Vilnių, Izraelį, panardino į Jordano gelmes ir pirmąsias krikščionių krikštyklas. Kas yra Krikšto sakramentas, kokia jo esmė ir apeigos skirtingose konfesijose, kaip išgyvena ir kaip tiesiog akyse keičiasi nufilmuoti krikštijamieji suaugę ir vaikai. Filmas sukurtas taip, kad kiltų klausimai, žmonės norėtų juos užduoti ir ieškotų atsakymų. Nors raseiniečių auditorija nebuvo labai drąsi klausinėjant, tačiau brolio pranciškono aiškinimus ir pasakojimą apie kūrybinį filmo kelią, krikšto istoriją bei prasmę tiesiog gerte sugėrė. Išeidami iš salės vos ne kiekvienas dėkojo už dvasiškai stiprų ir labai vertingą renginį. Pabaigoje parapijos klebonas kun.Vytautas Paukštis palaimino visus bei palinkėjo viltingų ir Dievo malonėmis gausių šv.Velykų.

Kiekvienas gavėnios ketvirtadienio vakarojimas buvo skirtingas, savaip praturtinantis ir savaip naudingas ieškantiems susitaikinimo su savimi, artimaisiais ir Dievu. Atėjusieji į namus išsinešdavo protingų žodžių, vaizdų, minčių, muzikos garsų, o su jais ir po ramybės, švelnumo, vilties ir bendrystės trupinėlį…

Dėkojame visiems išgirdusiems kvietimą, atėjusiems, atsivedusiems draugų, o taip pat parėmusiems savo auka ar bent geru žodžiu. Dievo ramybės ir palaimos laukiant Prisikėlimo ryto džiaugsmo!

 

Parapijos referentė Irena Dambrauskaitė
Nuotraukos Vytaliaus Judicko ir Irenos Dambrauskaitės

Komentarai uždrausti.